Kas yra elektroninė cigaretė: tipai, sudėtis ir reguliavimas Lietuvoje

Kas yra elektroninė cigaretė? Tai įrenginys, kuris kaitindamas skystį sukuria įkvepiamą aerozolį, nedegindamas tabako. Per pastaruosius du dešimtmečius šie įrenginiai tapo plačiai paplitę, o Lietuvoje jų gamybą, prekybą, reklamą ir vartojimą reglamentuoja Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymas.

Šis gidas paaiškina, kas yra elektroninė cigaretė, kaip ji veikia, kokie jos tipai ir koks teisinis reguliavimas galioja Lietuvoje. Tai edukacinio pobūdžio informacinis straipsnis, skirtas pilnamečiams (18+) asmenims: jis nepristato ir nereklamuoja konkrečių produktų ar prekės ženklų, o pateikia faktus ir nukreipia į išsamesnes temas. Konkrečios parduotuvių lokacijos ir kontaktai pateikti skiltyje parduotuvės.

Kas yra elektroninė cigaretė

Elektroninė cigaretė — tai įrenginys, kuriame baterijos maitinamas kaitinimo elementas garina skystį, vadinamą e. skysčiu. Susidaręs aerozolis įkvepiamas. Skirtingai nei tradicinė cigaretė, elektroninė cigaretė nedegina tabako, o garina skystį, todėl jos veikimo principas iš esmės kitoks.

Pirmąją šiuolaikinę elektroninę cigaretę 2003 metais užpatentavo kinų vaistininkas Hon Lik. Per vėlesnius metus įrenginiai sparčiai populiarėjo ir įgavo įvairias formas — nuo paprastų vienkartinių iki sudėtingų daugkartinių sistemų su reguliuojama galia. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, šių gaminių rinka yra griežtai reguliuojama.

Teisiškai elektroninė cigaretė priskiriama su tabako gaminiais susijusiems gaminiams. Svarbu, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. elektroninės cigaretės apibrėžimas Lietuvoje buvo išplėstas ir apima ne tik nikotinines, bet ir vienkartines elektronines cigaretes be nikotino. Tai reiškia, kad visiems šiems gaminiams taikomi tie patys sudėties, prekybos ir reklamos reikalavimai.

Elektroninių cigarečių istorija ir raida

Elektroninių cigarečių istorija prasidėjo 2003 metais, kai kinų vaistininkas Hon Lik užpatentavo pirmąją šiuolaikinę elektroninę cigaretę. Pasakojama, kad idėją paskatino asmeninė patirtis — noras rasti alternatyvą tradiciniam rūkymui. Nuo to laiko įrenginiai išgyveno kelias raidos kartas.

Pirmosios kartos įrenginiai (vadinamieji „cig-a-like") savo forma imitavo įprastą cigaretę. Vėliau atsirado didesni, galingesni daugkartiniai įrenginiai su didesnėmis baterijomis ir reguliuojama galia. Dar vėliau išpopuliarėjo kompaktiškos pod sistemos su keičiamomis kapsulėmis, o pastaraisiais metais — vienkartinės elektroninės cigaretės, kurios dėl paprastumo greitai paplito.

Sparti vienkartinių plėtra sukėlė ir aplinkosaugos diskusijų, nes kiekvienas įrenginys turi ličio bateriją ir tampa elektronikos atliekomis. Dėl to kai kurios Europos Sąjungos valstybės ėmėsi ribojimų — pavyzdžiui, Belgija nuo 2025 metų uždraudė vienkartines elektronines cigaretes. Lietuvoje vienkartinės kol kas leidžiamos laikantis bendrų reikalavimų.

Kaip veikia elektroninė cigaretė

Elektroninės cigaretės veikimas remiasi keliais pagrindiniais komponentais, dirbančiais kartu. Įjungus įrenginį arba įkvepiant, baterija tiekia energiją kaitinimo elementui, kuris išgarina skystį.

• Baterija — tiekia energiją; vienkartinėse integruota, daugkartinėse įkraunama
• Kaitinimo elementas (coil) — metalinė spiralė ar mesh su vata, kuri įkaista ir garina skystį
• E. skystis — garinamas mišinys rezervuare ar kapsulėje
• Oro srauto sistema — reguliuoja traukimo pobūdį

Kaitinimo elementas yra vienas svarbiausių komponentų, lemiančių garo kiekį ir skonio perdavimą. Jo varža (matuojama omais) tiesiogiai veikia veikimą. Plačiau apie tai — straipsnyje kas yra coil elektroninėje cigaretėje.

Traukimo būdai: MTL ir DL

Elektroninės cigaretės skiriasi ir pagal traukimo pobūdį. Skiriami du pagrindiniai būdai. MTL (angl. mouth-to-lung, „nuo burnos į plaučius") imituoja įprastos cigaretės traukimą: oras pirma sukaupiamas burnoje, paskui įkvepiamas. DL (angl. direct-lung, „tiesiai į plaučius") yra atviresnis, oresnis traukimas tiesiai į plaučius.

MTL įrenginiai paprastai naudoja didesnės varžos kaitinimo elementus ir mažesnę galią, todėl tinka santūresniam vartojimui. DL įrenginiai naudoja mažesnę varžą ir didesnę galią bei sukuria daugiau garo. Traukimo būdą lemia įrenginio konstrukcija, oro srauto nustatymas ir kaitinimo elemento varža.

Elektroninių cigarečių tipai

Elektroninės cigaretės skirstomos pagal kelis kriterijus: pakartotinio naudojimo galimybę ir nikotino buvimą. Pagrindiniai tipai pateikti žemiau.

Daugkartinės ir vienkartinės

Daugkartinė elektroninė cigaretė turi įkraunamą bateriją, keičiamus kaitinimo elementus ir pildomą skystį, todėl naudojama ilgai. Vienkartinė yra uždara sistema, kuri po skysčio ar baterijos pabaigos išmetama. Šių dviejų tipų skirtumai išsamiai aptarti straipsnyje vienkartinės ar daugkartinės elektroninės cigaretės.

Daugkartinių įrenginių grupėje skiriami kelių sudėtingumo lygių variantai. Pod sistemos yra kompaktiškos, su keičiamomis kapsulėmis ir paprastu valdymu — jos artimiausios vienkartinėms pagal naudojimo paprastumą. Sudėtingesni įrenginiai su reguliuojama galia ir ekranu leidžia tiksliai nustatyti veikimo parametrus, tačiau reikalauja daugiau priežiūros ir žinių.

Vienkartinės elektroninės cigaretės sudaro atskirą didelę kategoriją su savo niuansais — sandara, skoniais, traukimų skaičiumi ir utilizavimu. Visa tai apžvelgta gide kas yra vienkartinės elektroninės cigaretės.

Su nikotinu ir be nikotino

Elektroninės cigaretės gali būti su nikotinu arba be jo. Svarbu žinoti, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. Lietuvoje produktai be nikotino reguliuojami beveik identiškai nikotininiams. Apie tai — straipsnyje vienkartinės elektroninės cigaretės be nikotino.

E. skystis ir jo sudėtis

E. skystis yra mišinys, kuris garinamas elektroninėje cigaretėje. Jo pagrindą sudaro dvi medžiagos — propilenglikolis (PG) ir glicerinas (VG), prie kurių pridedamos aromatinės medžiagos ir, daugeliu atvejų, nikotinas.

PG ir VG santykis veikia garo kiekį ir skonio perdavimą. E. skysčio sudėtis, tipai ir teisinis reguliavimas yra plati tema, išsamiai aptarta atskirame gide elektroninių cigarečių skystis.

Nikotinas ir nikotino druskos

Nikotinas yra priklausomybę sukelianti medžiaga, kuri daugelyje e. skysčių naudojama kaip pagrindinis veiklusis komponentas. Lietuvoje ir visoje ES nikotino koncentracija e. skystyje negali viršyti 20 mg/ml.

E. skysčiuose nikotinas naudojamas dviem pavidalais: klasikinis (laisvos bazės) nikotinas ir nikotino druskos. Nikotino druskos pasižymi švelnesniu pojūčiu gerklėje aukštesnėje koncentracijoje, todėl dažnai naudojamos vienkartinėse ir mažos galios įrenginiuose. Nepriklausomai nuo pavidalo, galioja ta pati 20 mg/ml riba ir tos pačios priklausomybės rizikos.

Nikotino koncentracija nurodoma miligramais viename mililitre (mg/ml). Mažesnės koncentracijos skysčiai (pavyzdžiui, 6–12 mg/ml) dažniau naudojami didesnės galios įrenginiuose, kur garo kiekis didesnis. Didesnės koncentracijos (iki 20 mg/ml) būdingos mažos galios pod sistemoms ir vienkartinėms, kur garo mažiau. Svarbu suprasti, kad didesnė koncentracija reiškia ir didesnį nikotino kiekį, todėl ir didesnę priklausomybės riziką.

Elektroninė cigaretė ir kaitinamasis tabakas

Elektroninė cigaretė dažnai painiojama su kaitinamuoju tabaku, tačiau tai skirtingi gaminiai. Elektroninė cigaretė garina skystį, o kaitinamasis tabakas kaitina tikrą tabaką, jo nedegindamas. Tai lemia skirtingą sudėtį, veikimą ir teisinį statusą.

Kaitinamasis tabakas teisiškai priskiriamas naujoviškiems tabako gaminiams, o elektroninė cigaretė — su tabako gaminiais susijusiems gaminiams. Išsamus palyginimas pateiktas straipsnyje vape ar kaitinamasis tabakas. Apie motyvus, dėl kurių žmonės renkasi vieną ar kitą, rašoma straipsnyje kodėl rinktis vape vietoj cigarečių.

Reguliavimas Lietuvoje

Elektroninių cigarečių rinka Lietuvoje yra griežtai reguliuojama. Pagrindiniai reikalavimai kyla iš Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo bei ES Tabako gaminių direktyvos (2014/40/ES).

Prekyba ir licencijavimas

• Nuo 2021 m. gegužės 1 d. mažmeninė ir didmeninė prekyba reikalauja licencijos
• Gamintojai ir importuotojai privalo pranešti NTAKD per EU-CEG portalą likus 6 mėnesiams iki pateikimo rinkai
• Nuotolinė (internetinė) prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir pildyklėmis draudžiama
• Parduoti galima tik 18 metų sulaukusiems asmenims

Reklama

Elektroninių cigarečių reklama Lietuvoje draudžiama pagal Reklamos įstatymo 17 straipsnį. Kiekvieną galimos reklamos atvejį NTAKD vertina individualiai.

Akcizai

Elektroninių cigarečių skystis Lietuvoje apmokestinamas akcizu, skaičiuojamu už mililitrą skysčio. Akcizo tarifai kasmet peržiūrimi ir didinami. Akcizų administravimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai dalis platesnės su tabako susijusių gaminių apmokestinimo sistemos, kuria siekiama riboti vartojimą.

Sudėties ir tūrio reikalavimai

• Kapsulės ar rezervuaro tūris — ne didesnis kaip 2 ml
• Pildyklės tūris — ne didesnis kaip 10 ml
• Nikotino koncentracija — ne daugiau kaip 20 mg/ml
• Nuo 2022 m. liepos 1 d. galioja skonių draudimas: leidžiamas tik tabako skonis (taikoma ir produktams be nikotino)
• Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. draudžiamas cukrus ir saldikliai e. skystyje
• Draudžiami priedai: vitaminai, kofeinas, taurinas, dažikliai, CMR savybių turinčios medžiagos

Sveikata ir saugumas

Elektroninės cigaretės nėra nekenksmingos. Nors jos nedegina tabako, vartotojas įkvepia aerozolį, kuriame gali būti nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad šiuo metu nėra nepriklausomų mokslinių tyrimų, patvirtinančių, jog elektroninės cigaretės yra veiksminga priemonė mesti rūkyti. Nikotinas sukelia priklausomybę, o aerozolio poveikis aplinkiniams taip pat nėra neutralus. Produktai nėra skirti nerūkantiems, nepilnamečiams, nėščioms ar žindančioms moterims.

Nors elektroninių cigarečių aerozolyje kai kurių toksinių medžiagų gali būti mažiau nei tradicinių cigarečių dūmuose, kitų medžiagų kiekis gali būti didesnis. Dėl to elektroninės cigaretės negali būti laikomos saugiu produktu. Vartojant išlieka nikotino perdozavimo rizika, o ilgalaikis aerozolio poveikis kvėpavimo takams vis dar tiriamas. Asmenims, turintiems širdies ligų, depresijos ar astmos riziką, gamintojai šių produktų nerekomenduoja.

Naudojimas, priežiūra ir utilizavimas

Daugkartinės elektroninės cigaretės reikalauja reguliarios priežiūros: skysčio pildymo, baterijos krovimo ir kaitinimo elemento keitimo. Kiekvienas įrenginys turi savo naudojimo ypatumus, todėl verta vadovautis gamintojo instrukcija.

Konkrečių įrenginių naudojimo gidai pateikti skiltyje naudojimo instrukcijos. Pasibaigus įrenginio tarnavimui, jo negalima išmesti su buitinėmis atliekomis — tai elektronikos atliekos. Apie tinkamą šalinimą — straipsnyje kaip utilizuoti elektroninę cigaretę.

Renkantis pirmą įrenginį, verta atsižvelgti į kelis veiksnius — tipą, priežiūros poreikį ir naudojimo įpročius. Šie aspektai aptarti gide kaip išsirinkti elektroninę cigaretę.

Dažniausi mitai apie elektronines cigaretes

Apie elektronines cigaretes sklando nemažai klaidingų įsitikinimų. Žemiau paaiškinti dažniausi iš jų, remiantis faktais ir teisės aktais.

Mitas: „be nikotino" reiškia „saugu"

Produktai be nikotino pašalina priklausomybės nuo nikotino riziką, tačiau nepaverčia įrenginio nekenksmingu. Vartotojas vis tiek įkvepia aerozolį iš propilenglikolio, glicerino ir aromatų, kurių ilgalaikis poveikis tiriamas. Be to, Lietuvoje produktai be nikotino reguliuojami beveik identiškai nikotininiams.

Mitas: garas yra tik vandens garai

Elektroninės cigaretės aerozolis nėra vien vandens garai. Jame gali būti nikotino, sunkiųjų metalų dalelių, aromatinių junginių ir kitų medžiagų. Tai įkvepiamas aerozolis, ne nekenksmingas vandens garas.

Mitas: elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti

Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad nėra pakankamai nepriklausomų mokslinių įrodymų, jog elektroninės cigaretės yra veiksminga priemonė mesti rūkyti. Jos nėra registruotos kaip medicininės nikotino atsisakymo priemonės.

Mitas: vienkartines galima išmesti su buitinėmis atliekomis

Vienkartinėje yra ličio baterija ir elektronika, todėl ji priskiriama elektros ir elektroninės įrangos atliekoms. Ją reikia atiduoti į surinkimo punktą, o ne mesti su buitinėmis šiukšlėmis.

DUK — dažniausi klausimai