Visos prekės

Sužinok apie akcijas pirmas

Kas nutinka prisidegus cigaretę.

 

Ugniai palietus tabaką nuo pirmųjų sekundžių dujų mišinys pasklinda aplink akis ir nosį, tada patenka į gerklę. Bronchuose ir plaučiuose esantys plonyčiai plaukeliai bando pašalinti svetimkūnį – kenksmingus dūmus. Tačiau dūnai akimirksniu paralyžuoja ir sunaikina juos, išlikę mažyčiai organizmo tvarkdariai iš visų jėgų bando priešintis.

Rytinį rūkorių kosulį sukelia šių mažų plaukelių pastangos pašalinti iš organizmo teršalus, susikaupusius į skreplius. Tuomet griebiamasi cigaretės, ir mažieji darbininkai vėl paralyžuojami. Nenuostabu, kad tabakas kažkada buvo laikomas vaistu - juk jis sustabdo rytinį kosulį. Tačiau kokia kaina!

Užsirūkius, jau per pirmąsias sekundes nikotinas pradeda veikti smegenyse esančius neurotransmiterius, susijusius su malonumo pojūčiu. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko nikotinas sukelia pripratimą ir taip sunku atsikratyti šio įpročio.

Organizme padaugėja adrenalino, nuo jo 10-15 procentų padidėja kraujo spaudimas, o tai reiškia, kad padidėja infarkto rizika. Be to į kraują iš organizmo atsargų patenka tam tikras kiekis cukraus, todėl nebejaučiamas alkis.

Plaučiuose cigaretės dūmai užpildo mažus orinius maišelius – alveoles, visam laikui sunaikindami jas. Alveolės neatsistato, dalis plaučių tampa negyva materija visam jūsų likusiam gyvenimui.

Įkvėptuose cigaretės dūmuose yra nemažai dervų, iš kurių tik apie 30 procentų pasišalina orą iškvepiant. Likusios nusėda gerklėje ir plaučiuose, žudydamos plaučių ląsteles.

Cigaretėse esantys chemikalai ištirpsta kraujyje, ir su juo nešami tiesiai į širdį, o iš ten pumpuojami po visą kūną. Širdis pradeda plakti dažniau tik jums užsidegus cigaretę. Pulsas padažnėja. Nuo rūkymo gali atsirasti aritmija.

Kraujyje sumažėja deguonies kiekis, nes jo vietą užima anglies monoksidas. Jo ląstelės sudaro junginius, kuriuose pakeičia deguonį. Vietoj hemoglobino kraujyje atsiranda karboksihemoglobinas, kuris deguonies neperneša ir nebešalina iš organizmo anglies dvideginio, ką priklausytų daryti hemoglobinui. Mažiau deguonies – mažiau energijos.

Anglies monoksido kiekis kraujuje padidėja nuo 4 iki 15 kartų ir išlieka organizme apie šešias valandas. Deja, visoms ląstelėms reikia deguonies, todėl širdžiai tenka darbuotis stipriau, kad jo pristatytų. Organizmas bando gintis nuo deguonies bado, gamindamas daugiau raudonųjų kraujo kūnelių. Per keletą rūkymo metų kraujo sudėtis pastebimai pakinta. Padidėja krešulių susidarymo ir kraujagyslių užsikimšimo tikimybė.

Pakankamai deguonies nebegaudama oda raukšlėjasi. Skirtingai nuo kitų organizmo dalių, kurios išsivalo ir atsigauna, jei nustojama rūkyti, odos raukšlėtumas išlieka. Be to oda įgyja pilkšvą atspalvį.

Dėl apsunkintos kraujotakos seksualinio susijaudinimo metu į lytinius organus nebepatenka pakankamai kraujo, todėl rūkantys vyrai patiria erekcijos sutrikimus.

Rūkančiom moterims maždaug dviem metais ankščiau prasideda menopauzė.

Reguliariai rūkant, silpnėja uoslės ir skonio pojūtis, nes dervos padengia liežuvį ir nosies gleivinę. Tačiau tai vyksta palaipsniui, savo praradimų jūs net nepastebite ir skirtumą pajaučiate tik metę rūkyti.